Dovana 5 eurai
Kas tai [?]
Pirma dalis
Skirtingų narkotikų vartojimas gali turėti šiek tiek skirtingą poveikį ir pasekmes. Narkotikai turi tiek mikro (psichologinių ir fizinių), tiek ir makro (socialinių) pasekmių.
Mikro pasekmės priklauso nuo nakrotinių medžiagų:
Kaip minėta, narkotikų vartojimas lemia ir socialines pasekmes. Vartojant narkotikus, ypač jei tai daroma pastoviai, smarkiai pakinta socialiniai ryšiai: pašlyja ar net visiškai nutrūksta santykiai šeimoje, darbe, mokykloje. Atsiranda pseudokolekyvizmo atmosfera tarp „draugų“, kartu vartojančių narkotikus.
Be to, narkotikų vartojimas sietinas su nusikalstamumu. Narkotikų vartojimo ir nusikalstamumo ryšys yra akivaizdus, nors jo paaiškinti vienareikšmiškai neįmanoma. Viena nuomonių – tai, jog faktas, kad narkotikai yra nelegalus ir nepigus malonumas, skatina nusikalstamą veiklą, taigi pats narkotikų vartojimas yra pagrindinė aukšto narkomanų nusikalstamumo lygio priežastis. Kita nuomonė – nusikaltimai lemia narkotikų vartojimą, nes narkotikų vartojimas būdinga nusikaltėlių subkultūrai. Dar viena nuomonė – nusikalstamumą ir narkotikų vartojimą sieja tai, jog nusikaltimas yra motyvuotas, socialiai ekspresyvus elgesys, susijęs su narkotikus vartojančio žmogaus tapatumu. Jis turi lemiamos svarbos įprasminant gyvenimą.
Skirtingi narkomanijos priežasčių aiškinimai atspindi tai, kad įvairios teorijos formuojasi nevienoduose socialiniuose bei kultūriniuose kontekstuose. Be to, narkomanijos problema domisi įvairios disciplinos, todėl prieiti prie bendrų ir visuotinai priimtinų išvadų praktiškai neįmanoma. Tačiau be jokių abejonių, tai aktuali ir skaudi visuomenės problema, kurios sprendimui reikalingas įvairių mokslo sričių dialogas.
Narkotikai: vartotojai, priezatys, pasekmes
NARKOTIKAI - tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Narkotikai vadinama chemine medžiaga, veikianti jūsų organizmą, galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus. Medžiaga paprasta, bet jos poveikis tikrai nepaprastas!
Tai kas tada yra narkotikai? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus? Heroinas, kokainas, kanapės, "Extasy"? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartumėt, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medžiagų - kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai.
Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais - heroiną, kokainą ir "Extasy" - labai skirtingos. Laikydami ar vartodami tokius narkotikus, pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis. Jus gali įsukti uždaras ratas: įsigyjate narkotikų, vartojate, valandėlė geros ( ar blogos ) savijautos, pristingate narkotikų, vėl perkate ir šitaip be galo. Narkotikai brangūs, dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių, kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, bet, deja, taip yra .
Narkotikai, psichotropinės ir kitos psichiką veikiančios medžiagos
Medicininiai vaistai yra naudojami ligų profilaktikai, diagnozavimui ir gydymui. Juos gali išrašyti gydytojai specifiniams tikslams, receptų išrašymas yra griežtai kontroliuojamas. Sąvoka “tinkamas medicininis gydymas” įvairiose šalyse gali skirtis. Kai kurie medicinoje naudojami vaistai, pavyzdžiui, morfijus, gali būti kontroliuojami kaip narkotikai; kiti, pavyzdžiui, amfetaminas, kaip psichotropinės medžiagos.
Sintetinių “sukurtų narkotinių medžiagų” (“Designer drugs”) poveikis panašus į narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Jos “kuriamos” specialios cheminės struktūros ir daro stiprų poveikį psichikai, nepaisant to, daugelyje šalių yra nekontroliuojamos. Kai šios medžiagos patenka į rinką, paprastai dar nebūna administracinių ir baudžiamųjų priemonių, draudžiančių jų gamybą, platinimą arba vartojimą. Šiai grupei priklauso tūkstančiai medžiagų. Kai kurios jų ilgainiui gali tapti valstybės kontroliuojamomis.
Catha edulis ir kiti intoksikuojančių savybių turintys augalai nekontroliuojami tarptautiniu lygiu, tačiau kontroliuojami kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Švedijoje.
Kai kurie grybai, turintys psichotropinių medžiagų psilocibino (psilocybine) ir psilocino (psilocine) kai kuriose šalyse nekontroliuojami.
Prekursoriai, naudojami sintetinių narkotikų gamybai, gali neturėti intoksikuojančių savybių, tačiau vis tiek būti kontroliuojami tarptautiniu mastu, siekiant sustabdyti nelegalią narkotinių medžiagų gamybą. Pavyzdžiui, acto rūgšties anhidridas (acetic acid anhydride), dažnai naudojamas nelegaliai heroino gamybai, yra kontroliuojamas.
Dopinginės medžiagos ir priemonės – tai medžiagos ar metodai, draudžiami treniruojantis ir sportinėse varžybose. Jų skalė plati: nuo stimuliatorių (pavyzdžiui, amfetaminas) iki diuretikų (furosemidas). Šios medžiagos gali būti kontroliuojamos kaip narkotikai (pavyzdžiui, morfijus) arba sporto organizacijų civiliniais potvarkiais (pavyzdžiui, alkoholis). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, kontroliuojamos hormoninės dopinginės medžiagos (pavyzdžiui, anaboliniai steroidai). Daugelis hormoninių dopinginių medžiagų, pavyzdžiui, testosteronas, nesukelia būdingos intoksikacijos iškart suvartojus, tačiau ilgai vartojamos gali sukelti ilgalaikius mąstymo ir asmenybės pokyčius.
Ar žinai ką perki ?
Žmonės, nelegaliai perkantys narkotikus, visiškai nežino, ką jie perka. Narkotikai gali būti daug stipresni, nei žmogus mano: jie gali būti sumaišyti su kitais narkotikais ar milteliais, kurie yra panašūs į narkotikus. Jie išvis gali būti ne narkotikai. Pvz, buvo sulaikytas žmogus, pardavinėjantis "Extasy", nors iš tikrųjų tai buvo tabletės šunims nuo kirmėlių. Narkotikų žargoniniai pavadinimai labai dažnai keičiasi, o pirkėjai, manydami, kad jie vartoja vienokį narkotiką, iš tikrųjų vartoja kažką kitą. Taigi nelegaliai pagamintų narkotikų, arba juos vartojant be gydytojo paskyrimo padariniai gali būti nenusakomi ir pavojingi .
-
"Po kiek laiko ( gana greit ) jums jau reikės narkotikų, kad jaustumėtės normaliai. Toliau normaliai savijautai narkotikų reikės vis daugiau ir daugiau".
-
Narkotinių medžiagų vartojimo būdai
Narkotinė medžiaga turi poveikį psichikai, kai nemaža jos dozė patenka į galvos smegenis. Narkotinės medžiagos paprastai vartojamos keturiais būdais:
• rūkant arba įkvepiant,
• švirkščiant, paprastai į veną (intraveninis vartojimas), kartais į raumenis arba po oda,
• ryjant, kai kurias atvejais kramtant ir nuryjant tik seiles,
• uostant, kai medžiaga patenka ant burnos ar nosies gleivinės.
Ne visos narkotinės medžiagos gali būti vartojamos keturiais išvardytais būdais. Pavyzdžiui, hašišas (kanapių derva) netirpsta vandenyje, todėl negali būti švirkščiamas.
NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO POVEIKIS
Visos narkotinės medžiagos keičia ar įtakoja svarbias psichines funkcijas, pavyzdžiui, susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą ir suvokimą.
Intoksikacija sukeliama, jei smegenis pasiekia pakankamai didelė narkotinės medžiagos koncentracija. Poveikį lemia narkotinės medžiagos sudėtis, suvartota dozė, vartojimo būdas, narkomano asmenybė, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kiti veiksniai.
Pagal pagrindinį intoksikacijos poveikį, narkotinės medžiagos skirstomos į:
psichiką stimuliuojančias – kokainas, amfetaminas, nikotinas, kofeinas, efedroninai preparatai. Būdinga: aktyvumas, perdėtas pasitikėjimas savimi.
psichiką slopinančias – Opiatai (opiumas, heroinas, morfijus), alkoholis, raminamieji, migdomieji preparatai (vaistai). Sutrinka budrumas, atsiranda mieguistumas, baimė, depresija, apatiškumas.
haliucinogenus – kanapės, extasy (kartu tai yra ir stimuliatorius), LSD, lakios medžiagos. Sukelia regos, klausos, lytėjimo, uoslės, skonio, laiko, erdvės haliucinacijas.
Visi narkotikai veikia smegenis ir vidaus organus bei juos žaloja.
Dėl narkotikų ir alkoholio vartojimo keliamų problemų galite kreiptis
: Vilniaus priklausomybės ligų centras, Gerosios vilties 3, tel., (8-22) 237683
. Klaipėdos priklausomybės ligų centras, taikos pr. 46, tel., (8-26) 382044, 410645.
Šiaulių psichiatrijos ligoninės Priklausomybių skyrius, Pakruojo 41, Tel., (8-21) 455644, 457511
. Kauno psichiatrijos ligoninės Priklausomybės ligų skyrius, Partizanų 5, tel., (8-27) 732042, 731900.
Respublikinė Švėkšnos psichiatrinė ligoninė, Aušros 31, tel., (8-241) 48337
. Lietuvos AIDS centro narkomanų socialinės-psichologinės reabilitacijos bendruomenėje "Nugalėtojų akademija" visą parą veikia konsultacijų telefonas (8-22) 763581
. Trečiadienis Vilniaus priklausomybės ligų centre - atvirų durų diena moksleivių grupėms. Dėl apsilankymų teirautis. tel., (8-22) 260014
Tolerancijos išsivystymas – tai apsauginė organizmo reakcija į nuodingą, pakartotinai vartojamą narkotinę medžiagą. Dėl šios priežasties susilpnėja įprastos dozės sukeliamas poveikis. Narkomanas pajunta, kad gali “pakelti” daugiau narkotiko; norėdamas patirti ankstesnį poveikį, jis turi suvartoti daugiau.
Abstinencijos ar susilaikymo simptomai – stiprios organizmo ir smegenų adaptacinės reakcijos, narkomanui išblaivėjus po pakartotinio narkotinių medžiagų vartojimo. Jos gali trukti kelias dienas (kai kuriais atvejais net savaites), kartais neapsieinama be gydytojų pagalbos. Kai kuriais atvejais abstinencijos simptomai gali kelti grėsmę gyvybei.
Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, - bet koks kontroliuojamos medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, t.y. ne pagal receptą arba priešingai medicininėms rekomendacijoms.
Priklausomybė nuo narkotikų – nekontroliuojamas troškimas patirti narkotinės medžiagos sukeliamą psichinį poveikį. Priklausomybė gali išsivystyti skirtingu greičiui, priklausomai nuo narkomano asmenybės, narkotinės medžiagos poveikio, vartojimo intensyvumo ir kitų veiksnių. Priklausomybė turi didelę įtaką narkomano elgesiui; priklausomą narkomaną sunku gydyti
Narkomanų žargonas
amfa - amfetaminai
anaša - iš kanapių gaunami narkotikai
atsimesti mirti nuo perdozavimo, prarasti smonę nuo perdozavimo
bajanas - švirkštas
diomkė - dimedrolis
dogonga - papildoma narkotikų dozė, nnorint sustiprinti pirmosios poveikį
dozniakas - narkotikų dozė
džefas - namų gamybos narkotikas ( stimulliatorius )
garažas - adatos antgalis
gliukai - haliucinacijos
goliakas - narkotikų stygius
hašas - iš kanapių gaunami narkotikai
įsišauti - pavartoti narkotikų
kaliosa - tabletės
kopūstai - dar nepradėjusios žydėti agguonos
langeliai - LSD
lomkės - abstinencijos sindromo metu patiriamii skausmai
markutės - LSD
metro - narkotikų švirkštimosi vieta pažžastyje
multikai - haliucinacijos
mūtinti - pykinti
niuchalka - toksikomanas
prichodas - pirmasis pojūtis, atsirandantis susileidus narkotikų dozę
stereo - narkotikų (džefo) leidimasis iškkart į abi rankas
šachta - nuolatinėje narktikų leidimmosi vietoje atsiradusi skylutė
torčialinti - vartoti narkotikus
torčiakas - narkomanas
truba - stora vena
vilktis - patirti narkotikų sukeliamą; euforinę būseną
JAUNĖJANTI NARKOMANIJA
2000 metais Vilniuje sergamumas narkomanija ir toksikomanija siekė 48,5/100000 gyv. ( antra vieta Lietuvoje po Visagino miesto).Nuo 1998 m sergamumas išaugo 26,6 proc.
Narkotikai ir tam tikri vaistai sukelia apsinuodijimų, priklausomybės, psichozių, savižudybių, nusikaltimų riziką.
Šiuo metu ŽIV infekcijos paplitimas sparčiai auga tarp narkomanų: 2000 metais Vilniuje registruota 90 ŽIV nešiotojų, iš jų 47 narkomanai.
Pastaraisiais metais iškilo grėsmė visuomenei dėl hepatitų B ir C susirgimų spartaus didėjimo tarp narkomanų. Vilniaus m. nuo 1993 metų registruojama 100-120 atvejų hepatitų C ir B iki 1997 metų tarp užsikrėtusiųjų būdavo apie 8 proc. narkomanų, o 2001 metais šis skaičius padidėjo iki 69 proc. Esant neabejotinam ryiui tarp kvaišalų vartojimo, lytiniu keliu plintančių infekcijų ir narkomanijos, galima teigti, kad esame prie didelio epideminio sergamumo padidėjimo bei ŽIV infekcijos išplitimo slenksčio.
Hepatitais B ir C užsikrečiama tik nuo žmogaus: sergančio arba infekcijos nešiotojo. Teoriškai užsikrėsti galima per visus kūno skysčius, bet pagrindinis užsikrėtimo būdas yra per kraują.
Per pastaruosius 10 metų Vilniaus mieste įvyko žymių pakitimų virusinių hepatitų epidemiologijoje. Iki 1989 metų registruoti virusinio hepatito B atvejai buvo susiję su įvairiomis medicininėmis procedūromis. Tuo laikotarpiu sirgo vyresnio amžiaus asmenys ir dažniau moterys. Iškilus AIDS grėsmei, aprūpinus asmens sveikatos priežiūros įstaigas vienkartinio naudojimo gydymo, procedūrų ir diagnostikos priemonėmis, sugriežtinus panaudotų instrumentų dezinfekciją, žymiai sumažėjo naujai užsikrėtusiųjų hepatitais skaičius.
Virusiniai hepatitai B ir C pasižymi tuo, kad medicininės pagalbos kreipiasi ligoniai, kuriems atsiranda aiškūs klinikiniai ligos požymiai, pvz:, gelta. Be aiškių ligos požymių serga 60–75 proc.ligonių. Pacientai, persirgę hepatitais B ir C, turės kepenų funkcijos sutrikimų: gali tapti lėtiniais viruso nešiotojais bei vystytis lėtinis hepatitas, dėl kurio vėliau gali susiformuoti kepenų cirozė, pirminis kepenų vėžys.
Vilniuje hepatitai B ir C labiausiai išplitę tarp 15–34 metų gyventojų. Vyrai serga du kartus dažniau nei moterys. Tačiau neramina tai, jog jaunėja narkomanų, sergančių hepatitais B ir C, amžius: 2001 metais 20 proc. hepatitų B ir C atvejų registruota tarp 13-17 metų paauglių narkomanų. Skaudu, bet narkomanija plinta mokymo įstaigose. Hepatitais B ir C sergantys narkomanai užregistruoti net 18–je mokymo įstaigų.
Stebimas tendencingas sergančiųjų hepatitais narkomanų pasiskirstymas Vilniaus miesto mikrorajonuose : didesnis susirgimų skaičius registruotas Žirmūnuose, Šnipiškėse, Karoliniškėse, Fabijoniškėse bei Justiniškėse.
Siūloma bendroji profilaktika
Nuo hepatito B iuo metu galima apsisaugoti pasiskiepijus: skiepai yra įtraukti į vaikų planinių skiepų kalendorių, o suaugusieji gali pasiskiepyti savanoriškai bet kuriame skiepų kabinete.
Hepatito C gydymui ir specifinei profilaktikai dabar nėra efektyvių priemonių: neatrasta efektyvių vaistų, taip pat nėra vakcinos. Todėl hepatito C plitimą galima stabdyti pritaikant bendrosios profilaktikos priemones. JAV Užkrečiamųjų ligų kontrolės centras, siekdamas užkirsti kelią HC infekcijai, siūlo įdiegti šias priemones.
Pirminė profilaktika:
*kraujo plazmos ir organų donorų tikrinimas dėl hepatito C viruso nešiojimo.
Antrinė profilaktika:
*nustatyti, konsultuoti ir ištirti rizikos grupėms priklausančius asmenis;
*gydyti infekuotus asmenis.
Profesinis ir visuomeninis vietimas.
Epidemiologinė priežiūra ir tyrimai, sergamumo tendencijų ir profilaktinių priemonių efektyvumo nustatymas, geresnių ligos prevencijos metodų vystymas.
Taip pat efektyvi profilaktikos priemonė - uždrausti komercinę donorystę. Kai už kraujo donorystę valstybė moka donorui, jais gali būti suinteresuoti asocialūs asmenys, kuriems donorystė yra papildomas (o gal ir pagrindinis) pajamų šaltinis.
PSO rekomendacijos dėl narkotikų vartojimo mažinimo yra šios: ”Turi būti integruota kova tiek su narkotikų pasiūla, tiek su jų vartojimu. Priemonės, taikomos pasiūlos sferoje, turi užkirsti kelią narkotikų prieinamumui. Didelis dėmesys turi būti skiriamas organizuojant mokomąsias programas visuomenėje ir mokyklose”.
Gydytoja epidemiologė Vilhelmina Žiupsnienė
Saulius Smirinenko
Kažin ar paaugliui pakanka pamoralizuoti apie narkotikų žalą – plačiai paplitę ir giliai įsišakniję mitai dažnai gali paversti tokias kalbas bevertėmis. Tokių mitų yra nemažai. Štai keletas mitų ir realios situacijos palyginimų:
Mitas: Marihuana nekenksminga, kadangi ji yra „visiškai natūrali“ – gaunama iš augalų.
Tiesa: Marihuanos dūme yra tų pačių vėžį sukeliančių komponentų, kaip tabake – kartais jų koncentracija net dar didesnė.
Mitas: Marihuaną galima saugiai vartoti tol, kol nesi nuolatinis vartotojas.
Tiesa: Atsitiktinis vartojimas labai lengvai gali virsti nuolatiniu.
Mitas: Kadangi miltelinio heroino vartojimui nereikalinga adata, tai nėra labai rizikinga.
Tiesa: Heroinas yra pavojingas, nesvarbu kokiu būdu jis yra vartojamas. Pripratę prie heroino, vartotojai gali pradėti jį leistis – taip pigiau.
Mitas: Narkotikai nėra tokie pavojingi, aš galiu kontroliuoti situaciją.
Tiesa: Narkotikų vartojimas yra visiškai neprognozuojamas dalykas, jie skirtingai veikia žmones. Kiekvienas gali tapti priklausomu nuo narkotikų.
Pirma dalis
Narkotikų poveikis ir jų vartojimo pasekmės
Skirtingų narkotikų vartojimas gali turėti šiek tiek skirtingą poveikį ir pasekmes. Narkotikai turi tiek mikro (psichologinių ir fizinių), tiek ir makro (socialinių) pasekmių.
Mikro pasekmės priklauso nuo nakrotinių medžiagų:
- • Ilgalaikis tirpiklių uostymas lemia dėmesio, koncentracijos praradimą, didelę depresiją ir nuovargį. Ilgai vartojami tirpikliai gali pažeisti smegenis, inkstus ir kepenis.
- Ilgalaikis kanapių vartojimas skatina nuolatinį nerimą, depresiją, atsiranda noras pabandyti „sunkesnių“ narkotikų.
- Dažniausiai vartojami stimuliatoriai amfetaminai padidina jaudrumą, nuo jų padažnėja pulsas, padidėja kraujospūdis, pakyla temperatūra. Poveikiui susilpnėjus, paprastai pasijuntama labai blogai (vyzdžiai lėtai reaguoja į šviesą, atsiranda persekiojimo manija, prapuola apetitas). Nuo ilgalaikio vartojimo gali išsivystyti širdies ar psichinės ligos.
- Kokaino ir kreko poveikis panašus į amfetaminų, tik daug stipresnis. Vartojant kokainą, pažeidžiama nosies gleivinė, smarkiau paveikiama psichika.
- Nuo „ekstazi“ vartojimo atsiranda troškulys, drebulys, haliucinacijos, širdies ritmo sutrikimų, depresija, įvairių fobijų. „Ekstazi“ gali tapti kepenų irimo priežastimi.
- LSD poveikis įvairus. Pastovus vartojimas lemia visų psichinių susirgimų paūmėjimą, paranojos vystymąsi.
- Heroinas slopina smegenis, veikia tokius organizmo refleksus, kaip kosulys, kvėpavimas, pulsas. Tai žmogų padaro mieguistą, jis nejaučia nerimo ir skausmo. Atsiranda stipri psichologinė priklausomybė. Staigiai nustojus vartoti heroiną, atsiranda abstinencijos sindromas, mėšlungis, raumenų traukuliai, gripo simptomai.
Kaip minėta, narkotikų vartojimas lemia ir socialines pasekmes. Vartojant narkotikus, ypač jei tai daroma pastoviai, smarkiai pakinta socialiniai ryšiai: pašlyja ar net visiškai nutrūksta santykiai šeimoje, darbe, mokykloje. Atsiranda pseudokolekyvizmo atmosfera tarp „draugų“, kartu vartojančių narkotikus.
Be to, narkotikų vartojimas sietinas su nusikalstamumu. Narkotikų vartojimo ir nusikalstamumo ryšys yra akivaizdus, nors jo paaiškinti vienareikšmiškai neįmanoma. Viena nuomonių – tai, jog faktas, kad narkotikai yra nelegalus ir nepigus malonumas, skatina nusikalstamą veiklą, taigi pats narkotikų vartojimas yra pagrindinė aukšto narkomanų nusikalstamumo lygio priežastis. Kita nuomonė – nusikaltimai lemia narkotikų vartojimą, nes narkotikų vartojimas būdinga nusikaltėlių subkultūrai. Dar viena nuomonė – nusikalstamumą ir narkotikų vartojimą sieja tai, jog nusikaltimas yra motyvuotas, socialiai ekspresyvus elgesys, susijęs su narkotikus vartojančio žmogaus tapatumu. Jis turi lemiamos svarbos įprasminant gyvenimą.
Skirtingi narkomanijos priežasčių aiškinimai atspindi tai, kad įvairios teorijos formuojasi nevienoduose socialiniuose bei kultūriniuose kontekstuose. Be to, narkomanijos problema domisi įvairios disciplinos, todėl prieiti prie bendrų ir visuotinai priimtinų išvadų praktiškai neįmanoma. Tačiau be jokių abejonių, tai aktuali ir skaudi visuomenės problema, kurios sprendimui reikalingas įvairių mokslo sričių dialogas.
Narkotikai: vartotojai, priezatys, pasekmes
NARKOTIKAI - tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Narkotikai vadinama chemine medžiaga, veikianti jūsų organizmą, galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus. Medžiaga paprasta, bet jos poveikis tikrai nepaprastas!
Tai kas tada yra narkotikai? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus? Heroinas, kokainas, kanapės, "Extasy"? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartumėt, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medžiagų - kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai.
Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais - heroiną, kokainą ir "Extasy" - labai skirtingos. Laikydami ar vartodami tokius narkotikus, pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis. Jus gali įsukti uždaras ratas: įsigyjate narkotikų, vartojate, valandėlė geros ( ar blogos ) savijautos, pristingate narkotikų, vėl perkate ir šitaip be galo. Narkotikai brangūs, dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių, kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, bet, deja, taip yra .
Narkotikai, psichotropinės ir kitos psichiką veikiančios medžiagos
Medicininiai vaistai yra naudojami ligų profilaktikai, diagnozavimui ir gydymui. Juos gali išrašyti gydytojai specifiniams tikslams, receptų išrašymas yra griežtai kontroliuojamas. Sąvoka “tinkamas medicininis gydymas” įvairiose šalyse gali skirtis. Kai kurie medicinoje naudojami vaistai, pavyzdžiui, morfijus, gali būti kontroliuojami kaip narkotikai; kiti, pavyzdžiui, amfetaminas, kaip psichotropinės medžiagos.
Sintetinių “sukurtų narkotinių medžiagų” (“Designer drugs”) poveikis panašus į narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Jos “kuriamos” specialios cheminės struktūros ir daro stiprų poveikį psichikai, nepaisant to, daugelyje šalių yra nekontroliuojamos. Kai šios medžiagos patenka į rinką, paprastai dar nebūna administracinių ir baudžiamųjų priemonių, draudžiančių jų gamybą, platinimą arba vartojimą. Šiai grupei priklauso tūkstančiai medžiagų. Kai kurios jų ilgainiui gali tapti valstybės kontroliuojamomis.
Catha edulis ir kiti intoksikuojančių savybių turintys augalai nekontroliuojami tarptautiniu lygiu, tačiau kontroliuojami kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Švedijoje.
Kai kurie grybai, turintys psichotropinių medžiagų psilocibino (psilocybine) ir psilocino (psilocine) kai kuriose šalyse nekontroliuojami.
Prekursoriai, naudojami sintetinių narkotikų gamybai, gali neturėti intoksikuojančių savybių, tačiau vis tiek būti kontroliuojami tarptautiniu mastu, siekiant sustabdyti nelegalią narkotinių medžiagų gamybą. Pavyzdžiui, acto rūgšties anhidridas (acetic acid anhydride), dažnai naudojamas nelegaliai heroino gamybai, yra kontroliuojamas.
Dopinginės medžiagos ir priemonės – tai medžiagos ar metodai, draudžiami treniruojantis ir sportinėse varžybose. Jų skalė plati: nuo stimuliatorių (pavyzdžiui, amfetaminas) iki diuretikų (furosemidas). Šios medžiagos gali būti kontroliuojamos kaip narkotikai (pavyzdžiui, morfijus) arba sporto organizacijų civiliniais potvarkiais (pavyzdžiui, alkoholis). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, kontroliuojamos hormoninės dopinginės medžiagos (pavyzdžiui, anaboliniai steroidai). Daugelis hormoninių dopinginių medžiagų, pavyzdžiui, testosteronas, nesukelia būdingos intoksikacijos iškart suvartojus, tačiau ilgai vartojamos gali sukelti ilgalaikius mąstymo ir asmenybės pokyčius.
Ar žinai ką perki ?
Žmonės, nelegaliai perkantys narkotikus, visiškai nežino, ką jie perka. Narkotikai gali būti daug stipresni, nei žmogus mano: jie gali būti sumaišyti su kitais narkotikais ar milteliais, kurie yra panašūs į narkotikus. Jie išvis gali būti ne narkotikai. Pvz, buvo sulaikytas žmogus, pardavinėjantis "Extasy", nors iš tikrųjų tai buvo tabletės šunims nuo kirmėlių. Narkotikų žargoniniai pavadinimai labai dažnai keičiasi, o pirkėjai, manydami, kad jie vartoja vienokį narkotiką, iš tikrųjų vartoja kažką kitą. Taigi nelegaliai pagamintų narkotikų, arba juos vartojant be gydytojo paskyrimo padariniai gali būti nenusakomi ir pavojingi .
-
"Po kiek laiko ( gana greit ) jums jau reikės narkotikų, kad jaustumėtės normaliai. Toliau normaliai savijautai narkotikų reikės vis daugiau ir daugiau".
-
Narkotinių medžiagų vartojimo būdai
Narkotinė medžiaga turi poveikį psichikai, kai nemaža jos dozė patenka į galvos smegenis. Narkotinės medžiagos paprastai vartojamos keturiais būdais:
• rūkant arba įkvepiant,
• švirkščiant, paprastai į veną (intraveninis vartojimas), kartais į raumenis arba po oda,
• ryjant, kai kurias atvejais kramtant ir nuryjant tik seiles,
• uostant, kai medžiaga patenka ant burnos ar nosies gleivinės.
Ne visos narkotinės medžiagos gali būti vartojamos keturiais išvardytais būdais. Pavyzdžiui, hašišas (kanapių derva) netirpsta vandenyje, todėl negali būti švirkščiamas.
NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO POVEIKIS
Visos narkotinės medžiagos keičia ar įtakoja svarbias psichines funkcijas, pavyzdžiui, susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą ir suvokimą.
Intoksikacija sukeliama, jei smegenis pasiekia pakankamai didelė narkotinės medžiagos koncentracija. Poveikį lemia narkotinės medžiagos sudėtis, suvartota dozė, vartojimo būdas, narkomano asmenybė, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kiti veiksniai.
Pagal pagrindinį intoksikacijos poveikį, narkotinės medžiagos skirstomos į:
psichiką stimuliuojančias – kokainas, amfetaminas, nikotinas, kofeinas, efedroninai preparatai. Būdinga: aktyvumas, perdėtas pasitikėjimas savimi.
psichiką slopinančias – Opiatai (opiumas, heroinas, morfijus), alkoholis, raminamieji, migdomieji preparatai (vaistai). Sutrinka budrumas, atsiranda mieguistumas, baimė, depresija, apatiškumas.
haliucinogenus – kanapės, extasy (kartu tai yra ir stimuliatorius), LSD, lakios medžiagos. Sukelia regos, klausos, lytėjimo, uoslės, skonio, laiko, erdvės haliucinacijas.
Visi narkotikai veikia smegenis ir vidaus organus bei juos žaloja.
Dėl narkotikų ir alkoholio vartojimo keliamų problemų galite kreiptis
: Vilniaus priklausomybės ligų centras, Gerosios vilties 3, tel., (8-22) 237683
. Klaipėdos priklausomybės ligų centras, taikos pr. 46, tel., (8-26) 382044, 410645.
Šiaulių psichiatrijos ligoninės Priklausomybių skyrius, Pakruojo 41, Tel., (8-21) 455644, 457511
. Kauno psichiatrijos ligoninės Priklausomybės ligų skyrius, Partizanų 5, tel., (8-27) 732042, 731900.
Respublikinė Švėkšnos psichiatrinė ligoninė, Aušros 31, tel., (8-241) 48337
. Lietuvos AIDS centro narkomanų socialinės-psichologinės reabilitacijos bendruomenėje "Nugalėtojų akademija" visą parą veikia konsultacijų telefonas (8-22) 763581
. Trečiadienis Vilniaus priklausomybės ligų centre - atvirų durų diena moksleivių grupėms. Dėl apsilankymų teirautis. tel., (8-22) 260014
Tolerancijos išsivystymas – tai apsauginė organizmo reakcija į nuodingą, pakartotinai vartojamą narkotinę medžiagą. Dėl šios priežasties susilpnėja įprastos dozės sukeliamas poveikis. Narkomanas pajunta, kad gali “pakelti” daugiau narkotiko; norėdamas patirti ankstesnį poveikį, jis turi suvartoti daugiau.
Abstinencijos ar susilaikymo simptomai – stiprios organizmo ir smegenų adaptacinės reakcijos, narkomanui išblaivėjus po pakartotinio narkotinių medžiagų vartojimo. Jos gali trukti kelias dienas (kai kuriais atvejais net savaites), kartais neapsieinama be gydytojų pagalbos. Kai kuriais atvejais abstinencijos simptomai gali kelti grėsmę gyvybei.
Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, - bet koks kontroliuojamos medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, t.y. ne pagal receptą arba priešingai medicininėms rekomendacijoms.
Priklausomybė nuo narkotikų – nekontroliuojamas troškimas patirti narkotinės medžiagos sukeliamą psichinį poveikį. Priklausomybė gali išsivystyti skirtingu greičiui, priklausomai nuo narkomano asmenybės, narkotinės medžiagos poveikio, vartojimo intensyvumo ir kitų veiksnių. Priklausomybė turi didelę įtaką narkomano elgesiui; priklausomą narkomaną sunku gydyti
Narkomanų žargonas
amfa - amfetaminai
anaša - iš kanapių gaunami narkotikai
atsimesti mirti nuo perdozavimo, prarasti smonę nuo perdozavimo
bajanas - švirkštas
diomkė - dimedrolis
dogonga - papildoma narkotikų dozė, nnorint sustiprinti pirmosios poveikį
dozniakas - narkotikų dozė
džefas - namų gamybos narkotikas ( stimulliatorius )
garažas - adatos antgalis
gliukai - haliucinacijos
goliakas - narkotikų stygius
hašas - iš kanapių gaunami narkotikai
įsišauti - pavartoti narkotikų
kaliosa - tabletės
kopūstai - dar nepradėjusios žydėti agguonos
langeliai - LSD
lomkės - abstinencijos sindromo metu patiriamii skausmai
markutės - LSD
metro - narkotikų švirkštimosi vieta pažžastyje
multikai - haliucinacijos
mūtinti - pykinti
niuchalka - toksikomanas
prichodas - pirmasis pojūtis, atsirandantis susileidus narkotikų dozę
stereo - narkotikų (džefo) leidimasis iškkart į abi rankas
šachta - nuolatinėje narktikų leidimmosi vietoje atsiradusi skylutė
torčialinti - vartoti narkotikus
torčiakas - narkomanas
truba - stora vena
vilktis - patirti narkotikų sukeliamą; euforinę būseną
JAUNĖJANTI NARKOMANIJA
2000 metais Vilniuje sergamumas narkomanija ir toksikomanija siekė 48,5/100000 gyv. ( antra vieta Lietuvoje po Visagino miesto).Nuo 1998 m sergamumas išaugo 26,6 proc.
Narkotikai ir tam tikri vaistai sukelia apsinuodijimų, priklausomybės, psichozių, savižudybių, nusikaltimų riziką.
Šiuo metu ŽIV infekcijos paplitimas sparčiai auga tarp narkomanų: 2000 metais Vilniuje registruota 90 ŽIV nešiotojų, iš jų 47 narkomanai.
Pastaraisiais metais iškilo grėsmė visuomenei dėl hepatitų B ir C susirgimų spartaus didėjimo tarp narkomanų. Vilniaus m. nuo 1993 metų registruojama 100-120 atvejų hepatitų C ir B iki 1997 metų tarp užsikrėtusiųjų būdavo apie 8 proc. narkomanų, o 2001 metais šis skaičius padidėjo iki 69 proc. Esant neabejotinam ryiui tarp kvaišalų vartojimo, lytiniu keliu plintančių infekcijų ir narkomanijos, galima teigti, kad esame prie didelio epideminio sergamumo padidėjimo bei ŽIV infekcijos išplitimo slenksčio.
Hepatitais B ir C užsikrečiama tik nuo žmogaus: sergančio arba infekcijos nešiotojo. Teoriškai užsikrėsti galima per visus kūno skysčius, bet pagrindinis užsikrėtimo būdas yra per kraują.
Per pastaruosius 10 metų Vilniaus mieste įvyko žymių pakitimų virusinių hepatitų epidemiologijoje. Iki 1989 metų registruoti virusinio hepatito B atvejai buvo susiję su įvairiomis medicininėmis procedūromis. Tuo laikotarpiu sirgo vyresnio amžiaus asmenys ir dažniau moterys. Iškilus AIDS grėsmei, aprūpinus asmens sveikatos priežiūros įstaigas vienkartinio naudojimo gydymo, procedūrų ir diagnostikos priemonėmis, sugriežtinus panaudotų instrumentų dezinfekciją, žymiai sumažėjo naujai užsikrėtusiųjų hepatitais skaičius.
Virusiniai hepatitai B ir C pasižymi tuo, kad medicininės pagalbos kreipiasi ligoniai, kuriems atsiranda aiškūs klinikiniai ligos požymiai, pvz:, gelta. Be aiškių ligos požymių serga 60–75 proc.ligonių. Pacientai, persirgę hepatitais B ir C, turės kepenų funkcijos sutrikimų: gali tapti lėtiniais viruso nešiotojais bei vystytis lėtinis hepatitas, dėl kurio vėliau gali susiformuoti kepenų cirozė, pirminis kepenų vėžys.
Vilniuje hepatitai B ir C labiausiai išplitę tarp 15–34 metų gyventojų. Vyrai serga du kartus dažniau nei moterys. Tačiau neramina tai, jog jaunėja narkomanų, sergančių hepatitais B ir C, amžius: 2001 metais 20 proc. hepatitų B ir C atvejų registruota tarp 13-17 metų paauglių narkomanų. Skaudu, bet narkomanija plinta mokymo įstaigose. Hepatitais B ir C sergantys narkomanai užregistruoti net 18–je mokymo įstaigų.
Stebimas tendencingas sergančiųjų hepatitais narkomanų pasiskirstymas Vilniaus miesto mikrorajonuose : didesnis susirgimų skaičius registruotas Žirmūnuose, Šnipiškėse, Karoliniškėse, Fabijoniškėse bei Justiniškėse.
Siūloma bendroji profilaktika
Nuo hepatito B iuo metu galima apsisaugoti pasiskiepijus: skiepai yra įtraukti į vaikų planinių skiepų kalendorių, o suaugusieji gali pasiskiepyti savanoriškai bet kuriame skiepų kabinete.
Hepatito C gydymui ir specifinei profilaktikai dabar nėra efektyvių priemonių: neatrasta efektyvių vaistų, taip pat nėra vakcinos. Todėl hepatito C plitimą galima stabdyti pritaikant bendrosios profilaktikos priemones. JAV Užkrečiamųjų ligų kontrolės centras, siekdamas užkirsti kelią HC infekcijai, siūlo įdiegti šias priemones.
Pirminė profilaktika:
*kraujo plazmos ir organų donorų tikrinimas dėl hepatito C viruso nešiojimo.
Antrinė profilaktika:
*nustatyti, konsultuoti ir ištirti rizikos grupėms priklausančius asmenis;
*gydyti infekuotus asmenis.
Profesinis ir visuomeninis vietimas.
Epidemiologinė priežiūra ir tyrimai, sergamumo tendencijų ir profilaktinių priemonių efektyvumo nustatymas, geresnių ligos prevencijos metodų vystymas.
Taip pat efektyvi profilaktikos priemonė - uždrausti komercinę donorystę. Kai už kraujo donorystę valstybė moka donorui, jais gali būti suinteresuoti asocialūs asmenys, kuriems donorystė yra papildomas (o gal ir pagrindinis) pajamų šaltinis.
PSO rekomendacijos dėl narkotikų vartojimo mažinimo yra šios: ”Turi būti integruota kova tiek su narkotikų pasiūla, tiek su jų vartojimu. Priemonės, taikomos pasiūlos sferoje, turi užkirsti kelią narkotikų prieinamumui. Didelis dėmesys turi būti skiriamas organizuojant mokomąsias programas visuomenėje ir mokyklose”.
Gydytoja epidemiologė Vilhelmina Žiupsnienė
Saulius Smirinenko
Kažin ar paaugliui pakanka pamoralizuoti apie narkotikų žalą – plačiai paplitę ir giliai įsišakniję mitai dažnai gali paversti tokias kalbas bevertėmis. Tokių mitų yra nemažai. Štai keletas mitų ir realios situacijos palyginimų:
Mitas: Marihuana nekenksminga, kadangi ji yra „visiškai natūrali“ – gaunama iš augalų.
Tiesa: Marihuanos dūme yra tų pačių vėžį sukeliančių komponentų, kaip tabake – kartais jų koncentracija net dar didesnė.
Mitas: Marihuaną galima saugiai vartoti tol, kol nesi nuolatinis vartotojas.
Tiesa: Atsitiktinis vartojimas labai lengvai gali virsti nuolatiniu.
Mitas: Kadangi miltelinio heroino vartojimui nereikalinga adata, tai nėra labai rizikinga.
Tiesa: Heroinas yra pavojingas, nesvarbu kokiu būdu jis yra vartojamas. Pripratę prie heroino, vartotojai gali pradėti jį leistis – taip pigiau.
Mitas: Narkotikai nėra tokie pavojingi, aš galiu kontroliuoti situaciją.
Tiesa: Narkotikų vartojimas yra visiškai neprognozuojamas dalykas, jie skirtingai veikia žmones. Kiekvienas gali tapti priklausomu nuo narkotikų.
Pirma dalis